Gyvenimo pokalbiai

Fobija yra stipri, nepaliaujama ir nepagrįsta daiktų, veiksmų, žmonių ar situacijų patologinė baimė. Įvairios baimės ar fobijos gali kelti daug nerimo arba net panikos atakas. Dauguma žmonių turi baimių, tačiau dalis iš jų, bet kokia kaina siekia baimės objekto išvengti. Ir tai gali turėti didelę kainą, trikdyti kasdieninį funkcionavimą. Pagrindiniai fobijos simptomai: objektų ar situacijų baimė, kuri sukelia staigų nerimą; objektų ar situacijų vengimas ne tumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį; baimė yra neproporcingai padidinta realiai grėsmei; kelia stresą ir įtampą pagrindinėse gyvenimo srityse, kaip santykiai, darbas, studijos ir pan. Dažniausios fobijos yra: aukščio baimė baimė skristi vandens baimė uždarų patalpų baimė žmonių minios baimė viešo kalbėjimo baimė kraujo baimė adatų…

Panikos ataka yra staiga kylanti intensyvios baimės ar diskomforto būsena. Jai būdingi bent 4 ir daugiau iš žemiau išvardintų simptomų: Širdies permušimai, greitas širdies plakimas ar širdies „daužymasis“ Prakaitavimas Drebėjimas ar virpėjimas Oro trūkumo ar dusinimo jausmas Springimo pojūtis Skausmas ar diskomfortas krūtinėje Pykinimas arba diskomfortas pilve Galvos svaigimo, nestabilumo, alpimo jausmas Karščio ir šalčio bangos Tirpimo ar dilgčiojimo pojūčiai Derealizacija ir depersonalizacija (jausmas, kad neesi realybėje arba savęs matymas iš šono) Baimė prarasti kontrolę ar išprotėti Baimė mirti  Rekomenduojama išsitirti sveikatą. Jeigu gydytojai patvirtino, kad nėra jokių organinių priežasčių šiems simptomams, tokiu atveju tau panikos ataka. Negydant panikos atakų, gali išsivystyti panikos sutrikimas. Jo metu kyla nuolatinis nerimavimas, kad…

Dažniausias pokalbis mūsų gyvenime yra dialogas su savimi, su savo vidiniu kritiku.  Vienu atveju mes jo bijome. Mums nepatinka kaip mes jaučiamės kai save kritikuojame, plakame save, pasineriame į savigraužą ir pan. Kitu atveju, mes neįsivaizduojame savo gyvenimo be jo, tarsi priklausome nuo jo. Tokiu atveju dažnai sau sakome, kaip pavyzdžiui, “jei aš kažko nepadarysiu, tai man nepasiseks, aš blogai atrodysiu” ar pan.  Daugialyje situacijų mes tarsi pradedame galinėtis su savo vidiniu kritiku ir pasijaučiame žymiai silpnesni ir nugalėti. Patiriame beviltiškumą ir liūdesį. Dažnai padarome klaidingą išvadą: “Toks/tokia aš esu ir nieko čia nepakeisi”. O kas nutiktų, jeigu pasitelktumėme savo smalsumą? Jeigu ramiai ir geranoriškai patyrinėtumėme? Pabandyktume šiltai ir nuoširdžiai…

Nuolatinis kalbėjimas apie savo problemas gali būti vienas iš psichologinių gynybos mechanizmų, kuriais mes apsišarvuojame. Tai ne tik neišsprendžia mūsų problemų, bet gali jas ir pagilinti. Pagrindinis klausimas, o ką mes darome, kad išspręstume savo problemas? Taip… taip… tuomet vardiname: kiek mes daug stengėmės, darėme… tuomet pabrėžiame, kad tai neveikė, tad tada dar labiau stengėmės ir darėm tą patį, tik dar daugiau ir dažniau. Rezultate ne tik neišsprendėme problemos, bet ir dažnu atveju ją dar labiau pagilinome, dar labiau susipainiojome ir pasimetėme. Tuomet puolam ieškoti, kas gi čia kalčiausias ir pasirenkam vieną iš dviejų atsakymų: aplinka arba kitas žmogus. Tačiau dažnai pamirštame vieną esminį dalyką! Jeigu kažkas neveikia iš esmės,…

Įsivaizduok, jeigu tave nupieštų pagal tai, kaip save apibūdini ir vertini. Koks tai būtų piešinys? Ar piešinyje atsispindėtų tikras ir realistiškas tavo veidas ir kūnas? O jeigu savo piešinį palygintum su kitų žmonių apibūdinimu? Kiek tai skirtųsi?  Vienoje reklamoje buvo atliktas toks eksperimentas gyvai. Pasižiūrėk ir pasiklausk savęs, ar tik ne tu esi didžiausia(s) savo kritikė(-as)…? https://www.youtube.com/watch?v=XpaOjMXyJGk

Kartais visi susiduriame su psichologiniais sunkumais, tačiau kai tie sunkumai užsitęsia ir neigiamai įtakoja mūsų kasdieninį funkscionavimą, pasidaro labai sunku pačiam su tuo kovoti ir išlipti iš tos duobės. Dažnai kreiptis ar paprašyti pagalbos būna per sunku. Pagringiniai klausimai, kuriuos galite užduoti sau: Ar pastaruoju metu mano artimo žmogaus elgesys ir būsena pasikeitė? Ar tas elgesys ir būsena pasikeitė į neigiamą pusę? Ar tas elgesys tęsiasi bent 2 savaites? O gal ir ilgiau, kelis mėnesius ar metus, t.t.? Jeigu į šiuos 3 klausimus atsakėte TAIP, pabandykite konkrečiai įvardinti kas pasikeitė. Psichologiniai iššūkiai arba psichikos ligos apima labai platų simptomų spektrą. Dažniausiu atveju šie simptomai neigiamai įtakoja nuotaiką, mąstymą ir elgesį.…

Naujiena! Dovanų kuponas psichologinėms konsultacijoms. Vis daugiau žmonių renkasi profesionalią psichologinę pagalbą, kuomet susiduria su psichologiniais sunkumais. Tikiu, kad psichoterapija taps įprastu ir mažiau bauginančiu pagalbos būdu kiekvienam žmogui. Kolkas daugeliui yra sunku išdrįsti išbandyti profesionalias konsultacijas ir patirti šio proceso pranašumus.  Jeigu manai, kad tavo artimam žmogui ar draugui reikia psichologinės pagalbos, gali padovanoti dovanų kuponą. Tai gali paskatinti kreiptis į specialistą. Įsigyjant dovanų kuponą, galima pasirinkti vieną ar kelias konsultacijas. Arba numatyti konkrečią sumą. Dėl dovanų kuponų ar papildomų klausimų galite kreiptis: gyvenimo.pokalbiai@gmail.com, +370 625 19995.

Šia diena siekiama skirti daugiau dėmesio jaunimui, jų problemoms, skatinti aktyviau dalyvauti visuomeninėje veikloje. Tad šį kartą trumpai apie jaunimą ir psichikos sveikatą. Suaugusieji dažnai mano, kad jaunimas negali sirgti psichikos ligomis. Ir tai yra vienas didžiausių mitų. Vaikai ir paaugliai yra taip pat pažeidžiami, kaip ir suaugusieji. Vaikystėje patirtos traumos, ignoravimas ir atstūmimas, smurtas ir patyčios dar daugiau padidina riziką susidurti su psichologiniais sunkumais ir psichikos sutrikimais. Štai keli sausi faktai apie jaunimą ir psichikos sveikatą: Vienas iš penkių vaikų turi psichikos ligą. 11% paauglių patiria nuotaikų ligų pasekmes (pvž.: depresija, bipolinis sutrikimas). Depresija yra viena iš labiausiai paplitusių ligų jaunimo tarpe. 8% jaunimo turi nerimo sutrikimų. Apie 60-70%…

Pandemijos laikotarpiu vis daugiau žmonių susiduria su psichologiniais sunkumais. Padaugėjo besikreipiančių klientų dėl padidėjusio nerimo, depresijos, su socialine izoliacija susijusių sunkumų ir pan. Vis daugiau psichologų ar psichoterapeutų su savo klientais išbando konsultacijas nuotoliniu būdu. Klientai pastebi ir vertina lengvesnį paslaugos prieinamumą ir patogumą. Nereikia niekur vykti, lengviau pavyksta susiderinti tinkamą laiką, galima prisijungti iš skirtingų lokacijų. Vienas mano klientas apibūdino kaip “psichoterapija į namus”. Svarbiausias klausimas išlieka, ar psichoterapija nuotoliniu būdu yra tokia pat veiksminga kaip ir kontaktiniu būdu? Per pastaruosius kelius metus daugiausiai tyrimų atlikta vertinant kiek kognityvinė elgesio terapija yra efektyvi nuotoliniu būdu lyginant su kontaktiniu. Gauti rezultatai patvirtina, kad ši terapija yra tokia pat efektyvi padedant…